Laukiuosi vaiko

0

0

Dėl suaktyvėjusio metabolizmo nėščios moters organizmas per inkstus pašalina 25 % daugiau magnio nei įprastai, todėl jo atsargos organizme senka ypač greitai. Susiaurėjęs nėščiosios maisto racionas neleidžia šio trūkumo visiškai kompensuoti, todėl rekomenduojama magnį vartoti papildomai, kad jo trūkumas nesukeltų papildomų sveikatos negalavimų ir nepakenktų būsimam mažyliui.

Taip pat nėštumo metu, jau nuo 15 nėštumo savaitės, reikia daugiau magnio augančios gimdos ir vaisiaus audiniams. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus organizme kasdien atsideda po 5–7,5 mg magnio. Mg++ koncentracija vaisiaus kraujyje gerokai viršija jo kiekį motinos kraujyje. Dienai magnio su maistu reikia: nenėščioms moterims – 300 mg, nėščioms – 320 mg, maitinančioms krūtimi – 390 mg. Magnio trūkumas padidina priešlaikinio nėštumo nutrūkimo riziką, turi reikšmės preeklampsijos simptomų prevencijai.

Nevartojant magnio papildomai, jo kiekis organizme nėštumo metu palaipsniui mažėja. Tačiau, kaip jau buvo minėta, organizmas gali laikinai mobilizuoti magnį iš audinių į kraują. Taip magnio kiekis kraujo serume lieka normos ribose (0,8–1,0 mmol/l), net jei jo sankaupos mažėja. Dėl šios priežasties kraujo tyrimas ne visada parodo tikrąjį magnio kiekį organizme.

Nėščioms moterims magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia blauzdų mėšlungiu, tačiau taip pat gali sukelti ir kelis nepageidaujamus šalutinius efektus, o tai reiškia, kad persileidimų ir įvykusių ar gresiančių priešlaikinių gimdymų dažnis tokiu atveju akivaizdžiai išauga. Be to, dėl magnio trūkumo taip pat dažniau vystosi gestozės, t. y. hipertenzija kartu su proteinurija ir pernelyg didele edema (taip vadinama preeklampsija) bei, esant tam tikroms sąlygoms, net eklampsija. Magnio trūkumas taip pat veikia intrauterininį vaisiaus vystymąsi. Esant gestozei, kūdikio svoris gimimo metu yra mažesnis, taip pat išsivysto didesnis polinkis į priešlaikinį gimdymą ir kūdikių mirtingumą.

Magnio trūkumo nėštumo metu komplikacijos:

• Dažniau pasireiškia gestozės
• Priešlaikinis gimdymas
• Didesnis prieš laiką gimusiųjų skaičius
• Sutrikęs vaisiaus vystymasis
• Mažesnis naujagimio svoris
• Intrauterininė asfikcija
• Latentinis placentos nepakankamumas
• Sumažėjusi gimdos ir placentos perfuzija
• Sulėtėjusi gimdos involiucija

Profilaktika didelėmis geriamosiomis magnio dozėmis

Visoms nėščioms moterims nuo 15 nėštumo savaitės reikia skirti dideles geriamąsias magnio dozes. Mažiausia dozė turi būti 300 mg ar 600 mg magnio per dieną. Jei inkstų funkcija normali, šitokia dozė praktiškai niekada nesukelia šalutinio poveikio. Tokiomis didelėmis dozėmis vartojamas magnis pasižymi silpnu laisvinamuoju poveikiu, kas nėštumo metu yra tik teigiamas faktorius. Todėl, jei užkietėja viduriai, nereikia vartoti papildomų laisvinamųjų priemonių (kurios gali skatinti ir gimdos susitraukimus). Esant nėštumo patologijai, kai gimdymo veikla slopinama beta-mimetikais, kartu vartojamas magnis stiprina beta-mimetikų poveikį ir mažina jų šalutinius reiškinius (pvz., kardiotoksinį poveikį vaisiui). Skiriant magnį, taip pat reikia mažiau sintetinių tokolitikų. Nustatyta, kad nėštumo laikotarpiu pastoviai vartojamos didelės magnio dozės turėjo didelį teigiamą poveikį ir motinos, ir kūdikio sveikatai tiek prieš gimdymą, tiek po jo. Didelėmis magnio dozėmis gydytoms moterims gerokai rečiau pasitaikė tokios komplikacijos, kaip gresiantis ar įvykęs priešlaikinis gimdymas ar blauzdų mėšlungis, o jei komplikacijos vis dėlto pasireiškė, jos buvo ne tokios sunkios. Be to, magnį vartojusioms moterims gimė sveikesni vaikai: tai buvo sprendžiama pagal kūdikių, kuriems reikalingas gydymas intensyvios terapijos skyriuje, skaičių. Be to, magnį vartojusios moterys ligoninėje praleido gerokai mažiau dienų.

Papildoma informacija apie magnio vartojimą

Dismenorėja

Vidutiniškai vieną iš trijų vaisingo amžiaus moterų vargina dismenorėja. Kai kuriais atvejais ją sukelia organinės priežastys, kaip endometriozė, uždegimas, navikas, gimdos vystymosi sutrikimas, gimdos kaklelio stenozė ir t. t. Tokiu atveju galima skirti etiologinį gydymą. Tačiau daugeliu atvejų yra nustatomos funkcinės priežastys (hormoninės ir vegetacinės). Neseniai atliktas daugiacentris tyrimas parodė, kad esant funkcinei dismenorėjai didelėmis geriamosiomis dozėmis skiriamas magnis yra labai efektyvus. 104 nenėščios moterys 6 savaites vartojo kasdien po 300 mg magnio (magnio citrato). 37 atvejais (58 %) tai buvo įvadinis gydymas, o 4 atvejais magnis pakeitė prieš tai buvusį neefektyvų gydymą. Akivaizdus simptomų sumažėjimas stebėtas 86 % atvejų. 42 % atvejų magnis buvo skirtas dėl jo farmakodinaminio poveikio. Dismenorėjos simptomai yra susiję su padidėjusiais gimdos susitraukimais ir gimdos vidiniu spaudimu, taip pat su protarpiniu gimdos raumeninio sluoksnio atsipalaidavimo sumažėjimu. Patologiškai susitraukusiame raumeniniame sluoksnyje dėl padidėjusio prostaglandinų susidarymo vystosi išemija, kuri stiprina skausmą ir sukelia dismenorėją. Magnis slopina prostaglandinų sukeltą raumeninio gimdos sluoksnio susitraukimą ir šiame sluoksnyje stimuliuoja prostaciklino sintezę. Savo ruožtu prostaciklinas mažina trombocitų agregaciją ir yra stiprus vazodilatatorius, tad šie farmakologiniai didelių geriamųjų magnio dozių (mažiausiai 300 mg per dieną) efektai akivaizdžiai mažina dismenorėjos simptomus.

Priešmenstruacinis sindromas

80 % moterų, kurias vargina priešmenstruaciniai simptomai, gali padėti papildomai vartojamas magnis. Įvairius priešmenstruacinio sindromo simptomus galima suskirstyti į 4 grupes. Pirmosios grupės moterys PMS laikotarpiu valgo daug saldumynų. Šios moterys skundžiasi galvos skausmu, stipriai juntamu širdies plakimu, svaigimu ir nuovargiu. Magnio ir prostaglandino E1 kiekis jų organizme dažniausiai būna sumažėjęs, o gliukozės toleravimas padidėjęs. Didelio cukraus kiekio suvartojimas stiprina magnio išskyrimą ir skatina insulino prisijungimą prie ląstelių, todėl magnis slopina gliukozės sukeltą insulino sekreciją. Vis dėlto, daugumą moterų galima priskirti antrajai grupei, kuri skundžiasi nerimu ir dirglumu. Šios grupės moterys daug dėmesio skiria sveikai mitybai ir vartoja daugiau pieno produktų, pvz., jogurto ir įvairių rūšių sūrių. Taip organizmas gauna per daug kalcio, o magnio absorbcija, priklausomai nuo koncentracijos, yra slopinama. Trečiosios grupės moterims PMS pasireiškia vandens ir druskų užsilaikymu, kurį sukelia dopamino trūkumas ir padidėjęs aldosterono kiekis. Šioms moterims prieš menstruacijas padidėja kūno svoris. Tokių simptomų galima išvengti vartojant magnį, nes jis atlieka svarbų vaidmenį smegenų metabolizmo procese. Taigi jis gali apsaugoti nuo dopamino trūkumo ir padidėjusios aldosterono gamybos.

Ketvirtosios grupės moterims PMS pasireiškia užmaršumu ir depresija, kartais jų organizme padidėja androgenų kiekis. Šiuo atveju magnis taip pat naudingas. Jei po trijų magnio vartojimo mėnesių ir pakeistos mitybos (sumažintas cukraus ir pieno produktų vartojimas, visavertė dieta ir retesnis kofeino vartojimas) jokio pagerėjimo nepastebima, reikėtų atlikti kitas diagnostines procedūras.